Valytuvai yra viena pigiausių saugos detalių automobilyje ir kartu viena dažniausiai atidėliojamų. Prasta valytuvo guma per lietų ar šlapdribą sumažina matomumą greičiau, nei spėjate sureaguoti, todėl keisti juos verta bent kartą per metus – o Lietuvos klimate dažniausiai prieš kiekvieną žiemą.
Trys pagrindiniai valytuvų tipai
Karkasiniai valytuvai – seniausia ir pigiausia konstrukcija. Metalinis karkasas su keliomis atramomis tolygiai prispaudžia gumą prie stiklo, tačiau žiemą tarp karkaso dalių kaupiasi sniegas ir ledas, todėl valytuvas pradeda šokinėti. Jie tinka vasarai ir senesniems automobiliams su klasikiniu kabliuko tipo laikikliu.
Plokštieji (beskeletiniai) valytuvai vietoje karkaso turi lankstų metalinį lankelį, integruotą į gumos profilį. Jie plonesni, tyliau veikia, geriau prisispaudžia prie išgaubto stiklo ir neapšąla – todėl tapo standartu daugumoje naujų automobilių. Dėl mažesnio aukščio jie taip pat mažiau kelia oro pasipriešinimą greitkelyje.
Hibridiniai valytuvai sujungia abi konstrukcijas: karkasą uždengia aerodinaminis gaubtas. Tai tvirčiausias, bet ir brangiausias variantas, dažnai renkamas didesniems automobiliams su ilgais valytuvais, kur svarbus tolygus prispaudimas per visą ilgį.
Kaip nustatyti tinkamą ilgį
Vairuotojo ir keleivio pusės valytuvai beveik niekada nebūna vienodo ilgio – skirtumas dažnai siekia nuo penkių iki dešimties centimetrų. Ilgį rasite automobilio naudojimo instrukcijoje arba tiesiog išmatavę esamus valytuvus. Ilgesnis nei numatyta valytuvas gali kliudyti kitą arba nubraukti stiklo kraštą, o trumpesnis palieka nevalomą zoną tiesiai prieš akis.
Laikiklio tipas – svarbiausia detalė
Net teisingo ilgio valytuvas netiks, jei nesutaps tvirtinimo tipas. Dažniausi variantai: klasikinis kabliukas (Hook 9×3 arba 9×4), Push Button, Pinch Tab, Side Pin, Bayonet ir Top Lock. Dauguma gamintojų komplekte pateikia kelis adapterius, tačiau prieš pirkdami visada patikrinkite, ar jūsų laikiklis yra sąraše.
Paprasčiausias būdas nesuklysti – rinktis pagal automobilio markę, modelį ir metus. Automobilio parinkiklis parodo tik tuos valytuvus, kurie tinka konkrečiai jūsų mašinai, kartu su reikiamu ilgiu abiem pusėms.
Kada keisti
Ženklai, kad valytuvai nebeatlieka darbo: dryžiai ar neišvalytos juostos, girgždesys, vibracija stiklu, sutrūkinėjusi arba sukietėjusi guma. Guma dyla ne tik nuo naudojimo, bet ir nuo ultravioletinių spindulių, todėl net retai naudojamas automobilis po dvejų metų turės keistinus valytuvus.
Keisdami valytuvus tuo pačiu nuvalykite stiklą techniniu spiritu ir patikrinkite langų ploviklio lygį bei purkštukų kryptį – tai kainuoja kelias minutes, o matomumo skirtumas pastebimas iš karto.
Galinis valytuvas ir ploviklio sistema
Galinis valytuvas keičiamas daug rečiau, nors dyla panašiu tempu – tiesiog jo darbo rezultatas ne toks akivaizdus. Universalų ir visureigių vairuotojams jis svarbus manevruojant, todėl verta patikrinti bent kartą per metus. Galiniai valytuvai beveik visada yra modeliui specifiniai, todėl universalūs variantai čia netinka.
Kartu su valytuvais patikrinkite langų ploviklio purkštukus. Užsikimšęs purkštukas dažniausiai išvalomas plona adata, o kryptis koreguojama atsargiai pasukant antgalį – srovė turi kristi į viršutinį stiklo trečdalį, kad valytuvas ją paskirstytų judėdamas žemyn. Žiemą naudokite skystį, kurio užšalimo temperatūra bent dešimt laipsnių žemesnė už prognozuojamą, kitaip užšalęs bakelis gali įtrūkti.
Dažniausios klaidos
Trys klaidos kartojasi dažniausiai: valytuvai keičiami tik tada, kai visiškai nustoja valyti; naudojami dviejų skirtingų tipų valytuvai ant tos pačios mašinos; ir valytuvai paliekami pakelti visą žiemą, nors taip guma deformuojasi nuo nuolatinės spyruoklės įtempties. Jei automobilis stovi lauke, geriau po valytuvais pakišti skudurą arba naudoti stiklo dangalą.
Ir paskutinis patarimas: nevalykite apledėjusio stiklo valytuvais. Ledas subraižo gumą per kelias sekundes, o valytuvo variklis gali perdegti nuo perkrovos. Palaukite, kol stiklas atšils, arba naudokite grandiklį.
